Pekino esė: Permainų vėjas

Pagal savo gimimo metus priklausau X generacijai. Kai virtualioje erdvėje perskaitau šios kartos aprašymą, vėliau gydausi niūniuodama senosios lietuviškos estrados mokyklos dainos žodžius apie tai, jog „gimiau nei per anksti, nei per vėlai“. Čia ne į šalia esantį Zodiako ženklą peršokti, kai horoskopas nedžiugina. Taip, taip, ačiū labai, žinau, kad atrodau, tarsi būčiau iš Y kartos – dėkui  genams ir vidiniam nuolat alkanam vaikui.

Buvusios Sovietų Sąjungos X generacijai permainų vėjas, ypač ištartas rusiškai („veter peremen“) pirmiausiai asocijuojasi su rusišku filmu „Iki pasimatymo, Mere Popins“ (1983 m.). Kam iš minėtos kartos tokios asociacijos nekyla, tai arba jau atmintis šlubuoja, arba artimoje aplinkoje nebuvo juodai baltą, o vėliau ir spalvotą vaizdą rodančių televizorių. Filmų pasirinkimas tais laikais buvo toks menkas, kad tą patį žiūrėdavome ne kartą ir ne du, tad dainos ar dialogai nori nenori įsirašydavo giliai ir ilgam. Prie „Kapitono Tenkešo“ ar „Fanfano Tulpės“ tai net nežinau, kokį peržiūrų skaičių rašyti, kad jis nebūtų per mažas. Filme apie pas vaikus iš dangaus nusileidusią auklę brazgindamas gitara dainą apie permainų vėją, kuris ateis ir viską pakeis, dainavo estų aktoriaus vaidinamas ponios Banks brolis Robertsonas. Autsaideris, priešprieša teisingajam bankininkui ponus Banksui. Spėju, kad tais laikais apie netrukus ištiksiančius pokyčius, kurie išties netrukus ir ištiko, dainuoti buvo gana drąsu ir čia vienas tų atvejų, kai stebiesi, jog filmas praėjo cenzūrą (pavyzdžiui, kaip tas animacinis filmukas, kuriame šaukė: „Drakonas mirė! Šlovė drakonui!”). Niekam nereikia, aiškinti, kad permainų vėjasplačiai vartojamas ir perkeltine prasme.  Jis „nupučia“ valstybes, santvarkas, ideologijas.

Tačiau šiandien aš ketinu papasakoti apie permainų vėją ne perkeltine, o tiesiogine prasme. Praėjusį penktadienį pasaulio žiniasklaida platino pranešimus apie didžiausią Pekine per pastaruosius aštuonis mėnesius užfiksuotą smogą. Miestas vėl skendėjo migloje ir gatvėse padaugėjo kaukėtų žmonių. Mes laukėme, kuo gi viskas baigsis, mat šeštadienio vakarą turėjo būti svarbus renginys – plačiai išreklamuotos draugiškos Brazilijos ir Argentinos futbolo rungtynės. Po atviru dangumi. Reprezentacinis, ne per vieną televiziją rodomas renginys. Negi futbolo žvaigždės viso pasaulio akivaizdoje žais sveikatai žalingame smoge? Todėl mes ir laukėme, kas gi bus.

Šeštadienio rytą atitraukiau užuolaidą – už lango tvyrojo migla tirštoji. Ji dengė Pekiną visą dieną. Jokio vėjelio, visiškas štilis. Sutemo. Artėjo
renginio laikas – jis turėjo prasidėti 20 val. Staiga apie 17 val. pakilo vėjas, iki tol ramiai snaudę medžiai puolė  mojuoti šakomis it pabudę iš netikėto košmaro. Kai kurie žmonės tiki, kad tai medžiai sukelia vėją – mitas aš jums pasakysiu, visiška netiesa, bet labai kūrybiška. Migla pradėjo sklaidytis ir – o, stebukle! – virš Pekino atsivėrė giedras dangus. Žinoma, galite sakyti, kad Dievas yra futbolo fanas, nos man labiau patinka tas muzikinis kūrinėlis, teigiantis, kad „God is a DJ“. Galite teigti, kad Aukščiausiasis pasirūpino, kad futbolo renginys vyktų nepriekaištingai, o migla jam netrukdytų stebėti varžybų jaukiai įsitaisius ant debesėlio, kybančio kur nors virš Kinijos sostinės.  Galite net pasamprotauti,  kad brazilai meldėsi Dievui karščiau ar aukojo daugiau, mat tai Brazilijos rinktinės atstovas įmušė dukart į argentiniečių vartus.  Nesiryžčiau ginčytis, kiekvienas turi savo nuomonę.

Tačiau Pekino „ekspatų“ bendruomenėje tokiomis dienomis pasklinda  kalbos – jų patvirtinti negaliu, kaip ir negaliu sakyti, kad tai gandai ir niekas daugiau, išskyrus, gandus  – kad kinai turi savo techniką kovai su smogu. Detalių nežinau, tačiau, anot šias kalbas platinančių, cheminėmis medžiagomis yra atšaldomas oras kažkur debesyse (X kartai neskamba dabar ausyse „Naktinės personos“?), nuo to pokyčio kyla vėjas, jis ir išsklaido smogą. Šįkart smogtelėjo taip, kad ir šiandien gražu, nors jau pirmadienis.  Gyvenimas manęs nepalepino gera chemijos mokytoja, todėl ir dėl šios teorijos nesiginčysiu, nors ji man atrodo ir realesnė. Kita vertus, tai ne pirmas kartas, kai staiga išsisklaido smogas. Jis dingsta per partijos suvažiavimą, tam tikras šventes. Kai Pekine buvo Michelle Obama prie lifto prasilenkiau su keliais aukštais žemiau gyvenančia olande. Mes pasisveikinome ir viena kitai mirktelėjo: „Beautiful day, thank you, Misis Obama“.