65-as laiškas: Didelės bėdos dėl mažų salų

Grįžusi po atostogų Lietuvoje vis galvojau, apie ką gi bus naujas įrašas. Gal apie tai, koks dar nerudeniškas Pekinas rugsėjį – termometro stulpelis šiandien vėl palietė +30. Gal apie tai, kad jau vaikšto mergaitė, dienas leidžianti spaudos kioske, esančiame triukšmingoje sankryžoje – pačioje netinkamiausioje vietoje augti vaikui. O gal ar apie tai, kaip Lietuvoje būnant man trūko azijietiškų veidų ir didvyriškai laikiausi Vilniaus „Akropolyje“ neužkalbinusi kinų šeimos. Tema pati pasisuko ir, deja, ne pati linksmiausia. Prieš daugiau nei savaitę kibirkštim sužėrėjęs Kinijos ir Japonijos konfliktas dėl Diaoyu salų. Mažytės salos pažadino kelis dešimtmečius slopintą kinų neapykantą japonams. Kadangi mes gyvenam vos per 10 minučių kelio nuo Japonijos ambasados, kasdien matau, kaip keičiasi situacija. Jei prieš dešimt dienų prie jos būriavosi kelios dešimtys žmonių ir kelis kartus daugiau policijos, tai šiandien vis daugiau aplinkinių gatvių užtverta, protestuotojų skaičius siekia keliasdešimt tūkstančių, sutrauktos gausios policijos, kareivių bei draugovininkų pajėgos.

Iškalbingi šios dienos vaizdai:

Ir tai dar ne viskas. Visoje Kinijoje prasidėjo Japonijos produkcijos boikotas. Uždarytos japonų parduotuvės: savo akimis mačiau, kad nedirba „Uniqlo“, „Casio“, „Muji“, „7 Eleven“. Užvėrė duris daugybė japonų restoranų – jų languose pakabintos Kinijos vėliavos. Matyt su viltimi, kad tai apsaugos nuo turto naikinimo.

O šio restorano durys greičiausiai buvo apmėtytos kiaušiniais:

Visoje Kinijoje krenta japoniškų prekių pardavimai. Japoniškos namų buitinės technikos parduodama nuo 20 iki 40 proc. mažiau nei iki konflikto. Neperkami japoniški automobiliai, o nemažai juos turinčių kinų važinėja užklijavę lipnia juosta automobilio ženklus – šiuo metu nemadinga vairuoti japoniškos markės transporto priemones. Prognozuojama, kad jei ši padėtis užsitęs, bankrutuos ne viena japonų kompanija. Baimintis tikrai yra ko: japonų eksportas į Kiniją sudaro 23,7 proc. viso šalies eksporto. Kinų dalis kur kas mažesnė – 7,8 proc.

Liūdniausia, kad protestas įgauna vis radikalesnę išraišką:

O štai kaip apie konfliktinę situaciją mąsto vaikai:

–        Jeigu aš būčiau japonas, o tu – kinas, ką tu darytum dėl salos? Aš tai pasidalinčiau.

–        Taip nieko neišspręsi.

–        O kaip tu spręstum?

–        Mano sala!

–        Bet taip iš viso nieko neišspręsi.

–        Tu maža, tai dar nesupranti. Būtum prezidentė, tai žinotum, ką daryti.

–        Aš tai pasidalinčiau.

–        O tai kokie žmonės ten gyventų?

–        Atvažiuotų japonai – gyventų japonai, atvažiuotų kinai – kinai.

–        Nemanau, kad taip galima.

–        Tada reikia daryti vaskiči ir kas laimės – to ir sala.

Linkėdama taikos,kuri kartais atrodo trapi it kiniškas porcelianas,

Evelina