63-ias laiškas: Mitiniai ir realūs Kinijos gyvūnai

Kinijoje (kaip ir kitose šalyse) tam tikri gyvūnai yra svarbesni už kitus, jie simbolizuoja tam tikrus dalykus ar metaforiškai įprasmina žmonių jausmus. Vieni žymiausių šių gyvūnų yra drakonas ir feniksas, abu mitiniai sutvėrimai.

Drakonas mažų mažiausia yra pačios Kinijos simbolis. Užtenka pasakyti „Pietryčių Azijos“ drakonas ir dauguma supranta, kad kalbama apie Kiniją. Tikėjimas drakonu siekia primityvią visuomenę. Senovės žmonės laikė drakoną savo globėju, sėkmės, valdžios, talento simboliu (skirtingai nei vakariečiai, kuriems drakonas – blogio įsikūnijimas). Kinų drakonas yra tarsi sudurstytas iš kelių skirtingų gyvūnų: kupranugario galva, elnio ragai, triušio akys, jaučio ausys, gyvatės kaklas, žuvies žvynai, arklio karčiai, erelio nagai. Lygiai toks pats – sudurstytas – ir mitnis feniksas: vištos galva, gyvatės kaklas, vėžlio nugara, žuvies liemuo, žuvies uodega.

Drakonas, stipri dieviškoji būtybė, skraidydavo aukštai tarp debesų ir nerdavo į giliausius vandenis, savo valia keisdavo orą. Feniksas buvo paukščių karalienė, visada sukiodavosi apie vietas, kuriose esti lobių. Pirmasis Han dinastijos imperatorius Liu Bang pareiškė, kad jo tėvas buvo drakonas. Nuo tada drakonas tapo imperatoriškosios galios simboliu, o imperatorienės buvo tapatinamos su feniksais (yin ir yan sąjunga). Visa, kas susiję su imperatoriškąja šeima, būdavo pažymėta drakonų ir feniksų simboliais. Jų pilnas ir Uždraustasis miestas, drakonai bei feniksai puikuojasi ir Dangaus šventykloje. Per šventes daugelyje Kinijos vietų šokami drakonų šokiai, o šį savaitgalį šalyje bus minimas Drakonų valčių festivalis.

Kinams kelyje į laimę bei pasisekimą gelbėdavo ir realesni gyvūnai. Vienas jų – šarka, kurios pavadiniams kiniškai skamba kaip linksmasis paukštis. Liaudis sako, kad kai šarka dainuoja, ateina laimė. Naujametiniuose paveikslėliuose vaizduojamos šarkos ant slyvų medžio šakelės yra laimės metafora. Išties šarką Kinijoje pamatyti – jokia retenybė. Jos čerška po parkus, mojuodamos savo ilgomis uodegomis. Panašus požiūris ir į kregždes. Jei jos susisuka lizdą kinų šeimos namo pakraigėje, šeimininkai stengiasi nedrumsti joms ramybės, mat tiki, kad kregždės į namus pritraukia sėkmę.

Kinams šikšnosparnis yra turto homofonas, stirna skamba kaip valstybės tarnyba ir alga. Gervė simbolizuoja ilgaamžiškumą. Tradiciniu kinų požiūriu, žmogaus tikslas gyvenime yra turtas, aukšta padėtis, gera alga ir ilgas gyvenimas. Kinijoje taip pat labai mėgiamas povas. Tigras laikomas laukinių gyvūnų karaliumi, jis simbolizuoja didžiulę jėgą, drąsą, išdidumą. Čia jis pranoksta pasaulyje žvėrių karaliumi laikomą liūtą. Galbūt todėl, kad jis negyvena šioje šalyje.

Kinai nemėgsta pelėdos. Manoma, kad jos reikia vengti. Jei pelėda įskrenda į namus, lauk bėdos. Matyt dėl to, kad ji – nakties paukštis ir dėl jos skleidžiamų garsų pelėda yra laikoma nesėkmės simboliu (kaip kontrastas Vakarams, kur pelėda – išminties simbolis). Kinams ne prie širdies lapės ir vilkai. Pastarieji – nuožmūs ir negailestingi. Lapės – gudrios ir suktos. Dvejopas požiūris į šunis: lyg ir lojalūs bei patikimi, bet iš kitos pusės – kažkam po padu, tarnaujantys stipresniam.

Na ir žinoma – dvylika Kinijos Zodiako gyvūnų: žiurkė, jautis, tigras, triušis, drakonas, gyvatė, arklys, avis, beždžionė, gaidys, šuo ir kiaulė. Bet jie verti atskiro įrašo.

Linkėdama kregždžių namų pakraigėje,

Evelina