Laiškai iš Kinijos

Gyvenimo Vidurio Karalystėje įspūdžiai

53-as laiškas: Metai Kinijoje

Metų gyvenimo Pekine proga čia… sninga. Pirmą ir priešpaskutinį kartą šią žiemą snaigės krito gruodžio pradžioje. O dabar po kelių mėnesių sausros tiek drėgmės, kad ji ore kabo it migla. Iš tolo pamanytum, kad smogas, bet kvapas ne toks. Ir Lietuvą primena.

Prieš metus gamta elgėsi kitaip – buvo sausa, švietė saulė. Tiesą sakant, prieš metus viskas atrodė kitaip. Kai po ilgiausio skrydžio savo gyvenime išlipau Pekino oro uoste, buvau švarus baltas lapas. Miestas atrodė neaprėpiamas, taisyklės – neperkandamos, kalba – neįveikiama. Pekinas nėra tas miestas, prie kurio priprantama iškart, kuriame išsyk pasijunti jaukiai it namuose. Tai buvo (ir tebėra) ilgi jaukinimosi mėnesiai.

Kas pasikeitė per tą laiką? Nebebijau važiuoti taksi. Reikiamą pasiekti vietą galiu kartoti ir kelis kartus, o jei ir po to vairuotojas „bu zhidao“, kur važiuoti, galiu išlipti ir gaudyti kitą (kitus) taksi. Anksčiau gąsdindavausi, kad nuveš į kitą miesto galą. Žinant, kad tas kitas miesto galas gali būti už poros valandų kelio, tai jau ir visai nebejuokinga. Po truputį pradedu orientuotis mieste. Tiems, kurie lankė orientacinį, tai žinoma ne kažkas, tačiau žmonėms, kuriems diagnozuojamas lengvos formos „geografinis debilizmas“ – nemažas pasiekimas. Metro stengiuosi keliauti ne piko valandomis. Pekine metro labai aiškus ir juo keliauti tikrai patogu. Prieš savaitę, penktadienio vakarą, važiavau susitikti su draugėmis ir metro pirmą kartą vykau piko metu. Kai pakeičiau dešimtą liniją į pirmą, kuri žmones išmėto po centrą, patekau į tokią tik kulkosvaidžiu pramušamą minią, kad antelės žingsniu teko krypuoti bene kilometrą. Įsivaizdavau, kad tai gana keistos formos meditacija, tad šią patirtį ištvėriau didvyriškai.

Vis dažniau gatvėje pakalbu su žmonėmis. Kadangi kinai smalsūs, galimybė su jais pašnekėti nukrenta labai dažnai. Tik visada loterija, ar suprasi, ką sako. Mano Achilo kulnas – klausymasis. Koks gi pokalbis, jei oponento klausimai – tik paukštelio čiulbėjimas. Aišku, gali bandyti pataikyti, nes vis tiek vienas pirmųjų klausimų yra iš kokios tu šalies. Prisipažinsiu, kad ne kartą ir ne du apsimečiau, kad suprantu, ką man sako. Kinai dažnai giria, kad gerai kalbu kiniškai. Taip tikrai nėra. Esu įsitikinusi, kad jie giria, nes džiaugiasi, kai laowai šneka jų kalba, o jo žinios siekia daugiau nei „xie xie“ ir „ni hao“. Mano santykiai su kinų kalba vystosi ciklais: vieną savaitę galvoju, kad niekada šios kalbos neįvaldysiu, kitą – kad pramušė. Baigiu susitaikyti su šitais svyravimais. Be kalbos šalyje tai kaip trumparegis be akinių – pasivaikščioti gali, bet viskas aplink kaip per rūką.

Tiems, kas sėdi ar viršuje, ar apačioje ir sprendžia, ką ir kur pasiųsti, esu labai dėkinga už parinktą kryptį. Ir jei dar galima paprašyti, tai norėčiau galimybės daugiau pakeliauti po šalį, kad iš įvairiausių spalvotų gabalėlių sudėliočiau išbaigtą mozaiką. Ši ilgiausiai pasaulyje gyvuojanti valstybė prieš akis atsiskleidžia sluoksnis po sluoksnio – žmonės, tradicijos, kalba, įpročiai. O kai žinai, kad tų sluoksnių dar daugybė, supranti, kad laukia įdomi kelionė juos vieną po kito atidengiant. Ir kol viskas nauja, kol dar galiu stebėtis – stengiuosi užrašyti tai, ką patiriu. Kaip man pasakė čia aštuntus metus gyvenanti Inga: „Rašyti reikia pirmus metus. Paskui jau daug ko nebepastebi“.

Metų gimtadienio Kinijoje išvakarėse blogerė Giedrė man skyrė „Stylish Blogger Awards“ ir dar taip gražiai parašė. Ačiū, Giedre! Tai paglostė mano savimeilę – kam gi nepatinka būti įvertintu ir pastebėtu, o dar žmogaus, kurį laikau gerai rašančiu. Pagal “Stylish Blogger Awards” taisykles dabar turėčiau išvardinti, kam iš kitų blogų skiriu tokią pačią nominaciją. Bet aš tokia chaotiška internetinių dienoraščių skaitytoja: vieną savaitę skaitau vienus, kitą savaitę – kitus, tai po lietuvišką blogosferą panardau, tai po užsienio. Čia viena priežastis. Antra priežastis yra ta, kad aš jaučiuosi per jauna į komisiją. Štai jei už nugaros būtų penkmetis nuoseklaus blogų skaitymo ir rašymo – gal ir susigundyčiau. O trečia priežastis yra ta, kad man „stylish“ asocijuojasi su dizainu, o į blogą mane daugiau nei vieną kartą patraukia tik jo turinys. Vaizdas, žinoma, irgi svarbu, bet dienoraštyje man svarbiausia tai, kas ir kaip parašyta.

Linkėdama įdomių patirčių, kur bebūtumėte,

Evelina

Advertisements

10 comments on “53-as laiškas: Metai Kinijoje

  1. Roma
    kovo 2, 2012

    o man atrodo, kad tu jau ten visą amžinybę gyveni! O dar tik metai…

  2. Rasa
    kovo 2, 2012

    aš irgi nustebau,kad jau tiek laiko praėjo:) Bet kalbėti kiniškai :O Evelina, tai taip šaunu!

    • Evelina
      kovo 2, 2012

      Rasa, formuluočiau taip: bandyti kalbėti kiniškai. Pirmiei pasispardymai, tikrai dar ne kalbos valdymas

  3. Jūratė
    kovo 2, 2012

    kaip greitai bėga laikas…smagių įspūdžių, Evelina!

  4. linasd
    kovo 4, 2012

    Sveikinimai su jubiliejumi ir ačiū už įdomų blogą.

    P.S. “vieną savaitę galvoju, kad niekada šios kalbos neįvaldysiu, kitą – kad pramušė” – labai pažįstamas jausmas :-)

    • Evelina
      kovo 4, 2012

      Dėkui!
      p.s. ramina, kad savo dvejonėse esu ne viena :)

  5. Giedrė
    kovo 5, 2012

    Graži, kaip suprantu, šalis ir nuostabi patirtis praleisti visus metus čia. Linkiu, kad tavo norai būtų išgirsti ir galėtumei labiau pažinti Kiniją bei atsiųsti dar daugiau laiškų apie ją mums.
    O dėl kitų blogų vertinimo manau, kad tau patirties tam užtektų. Bet, žinoma, tai daryti neprivaloma. :)

    • Evelina
      kovo 5, 2012

      Ačiū, Giedre :) pažadu, kad laiškų bus!

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Information

This entry was posted on kovo 2, 2012 by in Patirtys and tagged , , , , , , .
%d bloggers like this: