Laiškai iš Kinijos

Gyvenimo Vidurio Karalystėje įspūdžiai

44-as laiškas: ko jie klausia, ko mes neklausiame

Ko nemandagu klausti Vakarų pasaulyje? Pirmiausia, apie ką pagalvoju – moters amžiaus. Man visada keista, kodėl, bet palikime tai etiketo žinovams. Vengiama klausimų apie religinius įsitikinimus, o kai kuriose šalyse – teritorines problemas.

Vakaruose neklausiama, kiek gaunama algos, o darbo sutartyse dažnai yra punktas, draudžiantis viešai kalbėti apie atlyginimo dydį. Tačiau tai negalioja Kinijoje. Menkai pažįstamas žmogus nesivaržydamas užklaus, kiek uždirbi. Algos dydis Kinijoje – vieša informacija. Dažna kinų darbuotojų tema – alga. Jie klausinėja vieni kitų, kodėl tas gaunąs daugiau (“nes praėjusį mėnesį turėjau projektą”), o štai jo alga mažesnė (“nes tu nuolat vėluoji į darbą”), ir t.t., ir pan.

Kinai ilgai nelaukę paklaus, iš kokios šalies atvykai. Paskui pasipila klausimai, ar dirbi čia, ar mokaisi, kiek laiko būsi Kinijoje. Laikraščio “China Daily” forume skaičiau vieno užsieniečio pasipiktinimą, kodėl jo, gyvenančio Kinijoje septynerius metus, nuolat klausia, kada jis grįš namo. Jam pasirodė, kad tai nesvetinga ir grubu. Vienas iš atsakymų į jo nuogąstavimus buvo, kad kinams yra aišku, kai žmogus išvyksta dirbti į kitą šalį, kad uždirbtų savo šeimai pinigų, bet uždirbęs jų grįžta namo, tad toks klausimas jiems visai natūralus. Pasak atsakymo autoriaus, lygiai taip kinai sostinėje klausia iš Šenženio, Hubėjaus ar kitų Kinijos miestų atvykusių migrantų, kada jie keliaus namo. Ir tai nėra lygu pasakymui: “Ar jau išeinat, ačiū Dievui, ar pasiliekat, neduok Dieve?”

Dar vienas dažnų klausimų nepažįstamiesiems Kinijoje ir menkai įsivaizduojamų pas mus – šeimyninis statusas. Ar ištekėjusi? Kiek turi vaikų? Jei neturi, nesidrovės paklausti, kodėl neturi. Kinus stebina sprendimas nesusilaukti atžalų. Jei Kinijoje pora neturi vaikų, pirmiausia galvojama, kad yra vaisingumo problemų. Neturėti vaikų yra nepagarba savo giminei, nes jos nepratęsi. Vaikas kinams – dovana. Jiems keista, kad šalyse, kur neribojamas vaikų skaičių, yra tokių, kurie nusprendžia jų visai neturėti. Tiesa, šios nuostatos keičiasi ir nemažai dabartinio kinų jaunimo nusprendžia nesituokti ir neturėti vaikų. Kinai sako, jog tai vėjai iš Vakarų. Pamenu, kai buvome prie Juodojo Drakono duburio ir laukėme, kol dalis keliautojų paplaukios guminiais ratais, šalia buvo įsitaisęs būrys kinų ir nuolat į mus žiūrėdami kažką čiauškėjo. Užklausiau kartų buvusios Jūratės apie ką jie kalba. Pasirodo, jie visą laiką svarstė, ar tie du vaikai vienos šeimos, ar vienas vienų, o kita – kitų. Jau kai smalsumas nugalėjo, priėjo ir paklausė. Gavę atsakymą visi lengviau atsiduso – klausimas išspręstas.

Dar neteko susidurti, bet girdėjau, jog po santuokos ir vaikų kitas klausimų srautas yra apie tėvus. Ir tokia tvarka klausimai pateikiami ne tik užsieniečiams, tai, visų pirma, būdinga kinų pokalbiui: iš kur atvykai, kokia alga, vyras/žmona, vaikai ir tėvai. Tipiškas kiniškas klausimynas.

Moterys dažnai domisi, kur pirkau vieną ar kitą drabužį. “Labai graži suknelė. Kur pirkai?”, – pirma pasiteiravusi, ar nekalbu prancūziškai, užklausė mergina, viešbučio tualete plaunantis rankas. “Jinai nori paklausti, kur pirkai šituos batus,” – mostelėjo į draugę kosmetikos pardavėja Perlų turguje. “Prieš kiek laiko pirkai šitą megztinį? Kiek mokėjai?”, – smalsavo batų pardavėja Ya Shaw turguje. Kinų mokytoja sakė, kad vietinės moterys nuolat viena klausinėja apie drabužius, atrodyti gražiai čia labai svarbu, tad informacija, kur gauti tai, kas pagelbės gražiai atrodyti – aukso vertės.

Rytuose privatumo yra mažiau ne tik kalbant apie pokalbio tematiką. Atstumas tarp pašnekovų yra mažesnis. Stovėti arti yra mandagu, be to, kinai taip parodo pasitikėjimą pašnekovu.

Nepatinka išvardinti klausimai? Tuomet tiesiog perimkite pokalbio vadeles į savo rankas. Ko kinų klaustumėte jūs?

Linkėdama patogių klausimų ir lengvų atsakymų,

Evelina

Advertisements

5 comments on “44-as laiškas: ko jie klausia, ko mes neklausiame

  1. Rasa
    gruodžio 7, 2011

    Žinai, ne Kinijoj esu, o lyg ir mums artimoje Europoje, bet irgi norėčiau žinoti , kas čia pas juos normalu klausti ir apie ką kalbėti, nes kartai tikrai stoviu kampe ir net nežinau nei kaip reaguoti, ir/ar atsakyti ką nors – gal tai buvo tik mandagumo klausimas , nereikalaujantis atsakymo…
    Aš visada galvodavau, kad jei turi ką pasakyti, tai ir sakai, o jei neturi – patylėk :D Bet čia tada būtų tyla :D

    • Evelina
      gruodžio 23, 2011

      Kaip tik vakar kalbėjau su žmogumi, kuris Olandijoje nepritapo. Būtent tą ir paminėjo, kad gana sudėtinga su bendravimu. Linkiu sėkmės!

  2. Rasa
    gruodžio 23, 2011

    ojojoj, kaip paguodei…:))))

    • Evelina
      gruodžio 23, 2011

      Aš tai galvoju, kad vyras ir vaikai gali palengvinti tavo integraciją ;)

  3. Atgalinis pranešimas: Apie stilių ir stilingiausius | Giedrės blogas

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Information

This entry was posted on gruodžio 7, 2011 by in Kultūra and tagged , , , , , .
%d bloggers like this: