37-as laiškas: Dašilaro transformacijos

Pačioje senojo Pekino širdyje, visai netoli Tiananmenio aikštės, yra Dašilaro (Dashilar) rajonas. Dar visai neseniai ten rūko gamyklėlių kaminai, tačiau prieš olimpines žaidynes, rengiant miestą didžiajai sporto šventei, fabrikai buvo iškraustyti. Senais laikais Dašilaras buvo komercinis, socialinis ir kultūrinis centras, vėliau tapo pramoniniu rajonu, o šiandien jis verkiant reikalingas renovacijos. Ne kartą ir ne vienoje pasaulio vietoje rajono patrauklumą yra sukūrę ar atkūrę kūrybingi žmonės. Buvusiose gamyklų patalpose jie įrengia galerijas ar meno dirbtuves ir buvęs pramoninis rajonas nušvinta nauja aura. Pavyzdžiui, Šanchajuje panašiai atsitiko Taikang gatvėje. Buvusiame saldainių fabrike įsikūrė menininkai, o paskui aplink pridygo dizaino ir papuošalų parduotuvėlių, kavinukių, mielai lankomų miestiečių ir turistų.

Pekino dizaino savaitės metu, siekiant atgaivinti Dašilarą, čia vyko parodos ir įvairiausi renginiai, workshop’ai ir kitos veiklos.

Menininkai įsikūrė įvairiose erdvėse ir čia demonstravo instaliacijas, iš vietoje esančių daiktų tvėrė kūrinius, veikdami erdvėse, kuriose virė įprastas gyvenimas – žmonės gyveno savo hutongose, restoranai maitino svečius, pardavėjai bandė naudingai atsikratyti savo prekių.

Beje, čia dalyvavo ir lietuvaitės – veltinio meistrės-auksarankės “Baltos kandys”. Štai jų kūrinys “Šilko kokonai”:

Linkėdama kūrybingai keisti supančias erdves,

Evelina