Laiškai iš Kinijos

Gyvenimo Vidurio Karalystėje įspūdžiai

35-as laiškas: pasimetusi Pekine arba nemesk kelio dėl takelio

Vakar rytas buvo puikus senos geros lietuviškos patarlės “Nemesk kelio dėl takelio” įrodymas. Neplanuodama atlikau empirinį šios tezės tyrimą ir tam sugaišau 2,5 val.

Ryte palydėjau vaikus į mokyklą ir nutariau, kad dar subėgiosiu sutvarkyti vieno reikalo. Tas subėgiojimas, mano akimis, turėjo užtrukti apie pusvalandį kelio pėsčiomis. O šventas naivume! – kai dabar pagalvoji. Iš esmės aš toje vietoje jau buvau parą prieš. Tik ėjau kita gatve. Ir netrumpinau kelio. Žinoma, išklydus iš brūzgynų, kurie kaskart įsiremdavo kokį aptriušusį hutongą ir tekdavo sukti atgal, kol įsiremdavau į kitą, galėjau pasigauti taksi. Mano kinų mokytoja, kai jai papasakojau apie klajones, taip ir paklausė: “Kodėl nesusistabdei taksi?” Matyt todėl, kad mano gyslomis tekantis kraujas yra perpus žemaitiškas. Ir dar tas pagerintas – “nuo Telšių”. Turėjau “atklysti” pati. Žinoma, galiausiai taip ir atsitiko.

Po tokios patirties mano patarimas tiems, kurie keliaus į Pekiną: “Jokiu būdu nemeskite kelio dėl takelio”. Ypač jei telefone neturite navigacinės programos arba geros orientacijos. Mano kukli persona neturi nei vieno, nei kito. Nuklydimai Pekine užtrunka ir ne visada pamatai akį džiuginančius ir nosį maloninančius vaizdus bei kvapus. Po visą mūsų Chaoyang rajoną kabo lauko reklamos skydai su užrašu “Civilized Chayang”. Vieną dieną taip, bet ta diena – ne šiandien.

Yra tokių paklydimų pliusų. Pirmas, geriau pažįsti savo gyvenamą rajoną. Įsitikinau jau vakar vakare, kalbėdama su drauge apie naują restoraną, kuriame ji skanavo Pekino anties. Aš puikiai žinojau, kur jis yra, nes ta vieta buvo mano klajonių teritorijoje. Antras pliusas, sportas – sveikata.Vargu, ar kada esu vaikščiojusi tiek, kiek Pekine. Nes Vilniuje buvau “žmogus-automobilis”. Tai, žinoma, geriau nei “žmogus-šiukšlių dviratis” (žr. nuotrauką prie teksto). Pastarasis beletristikoje neaprašomas skirtingai nei japonų literatūros grandų minėti “žmogus-dėžė” arba “žmogus-avis”.

Vakar objekto suradimo proga savo apdovanojau “Starbucks” kava. Ją gurkšnodama skaičiau “City Weekend” ir tarp klasifikuotų skelbimų radau vieną, kuriuo negaliu nepasidalinti. Darželis ieško baleto mokytojos. Pirmas iš visų reikalavimų: “Has foreigner face”.  Visa kita – detalės.

Linkėdama visada atsirasti,

Evelina

Reklama

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s

Information

This entry was posted on rugsėjo 22, 2011 by in Patirtys and tagged , , , , .

Norėdami gauti informaciją, įveskite savo el. pašto adresą.

Prisijunkite prie kitų 44 pasekėjų

Svečiai

  • 38,469 apsilankė
%d bloggers like this: