9-as laiškas: Cuandixia – sustojęs laikas

Sveiki,

Sekmadienį ketvirtus metus Kinijoje gyvenančių Jūratės ir Ričardo dėka mūsų kelias nusidriekė į vakarus nuo Pekino – į nedidelį senovinį Cuandixia  kaimelį, menantį Ming dinastijos laikus.90 kilometrų nuo sostinės esantis kaimelis dar vadinamas “Kinijos Pompėja”. Lietuvoje tokio istorinio objekto atitikmuo būtų Rumšiškės, tačiau skirtingai nei Italijos bei Lietuvos etnografiniai kaimai, kurie tėra muziejai, Cuandixia yra “gyvas“ kaimas, su čia gyvenančiais žmonėmis.

Itin gražus kaimelio vaizdas atsiveria palypėjus aukščiau į kalnus. Iš akmenų bei medžių pastatytame kaimelyje tvyro taika ir ramybė. Jo namo kraigus puošia kukurūzų burbuolės.  Vietinių gyventojų matyti vienas kitas, daug namų negyvenamų, o po jų kiemus vaikšto fotoaparatais apsiginklavę turistai. Jų nėra daug, turistinis sezonas Kinijoje dar neprasidėjęs, tad istoriniuose objektuose dauguma lankytojų –šalies gyventojai.

Aukščiau kalnuose aptikome ir porą budistinių šventyklų, išgyvenusių kultūrinę revoliuciją.

Kaimelyje yra keletas mažų viešbutukų, tad galima pagyventi praeityje ir ilgėliau. Anksčiau per kaimą driekėsi Šilko kelias, jame naktigulto ieškodavo senovės keliautojai.  Vietiniai ūkininkai daugybę metų tiekė maistą Uždraustiesiems rūmams. Dabar viskas atvirkščiai: iš Pekino turistai keliauja į Cuandixią ir jų paliekami pinigėliai išlaiko kaimą bei jo gyventojus. Lankomu objektu Cuandixia tapo visai neseniai, prieš keletą metų daugelis Pekino gyventojų net girdėti nebuvo girdėję apie tokią vietovę.

Bilieto kaina: suaugusiems – 35 RMB, vaikams – 18 RMB. Kaimelyje yra ir suvenyrų parduotuvė, įėjimą į kurią saugo štai tokie mieli sutvėrimai:

Linkėjimai,

Evelina