5-as laiškas: vištų kojelės
Vaikystės kvapų puokštėje galima rasti įvairiausių kvapų. Kartais net ir gana keistų: pavyzdžiui, svilinamos vištos kvapą. Kaip ne vienas mūsų turbūt dar prisimename, senais laikais vištas Lietuvos parduotuvėse bei turguose parduodavo nuo…iki, tai yra su galvomis ir kojomis. Likdavo ir iki galo nenupeštų plunksnų, tad prieš įmesdama į puodą mama ją dabar pasvilindavo virš dujinės viryklės. Dabar parduotuvių lentynose vištos guli “patrumpintos”. Tiksliai net nepamenu, kada ir kodėl tai atsitiko ir kuo bei kam neįtiko kojytės, kurias vaikystėje skaniai triauškindavome.
Po ilgos pertraukos vištas “pilnu komplektu” pamačiau Tbilisio turguje. Prisipažįstu, kad atrodė keistai, kol akis nepriprato. Kinijoje vištos taip pat parduodamos su visais atributais. Galima ir atskirai įsigyti tik vištos kojyčių. O galima nusipirkti jau išvirtų ir įpakuotų. Čili pipiriukais paskanintos kojytės – tobulas užkandis prie alaus (arba vyno)! Pabandėme paragauti su jalapeno pipirais ir saldesniu padažu, bet šios mums neprilipo. Skanėsto įkvėpta jau kelinta diena galvoju, kurgi dingsta lietuviškų vištų kojos… Ir ar nevertėtų mano buvusiai kolegei dizainerei Jurgai, o tiksliau jos giminėms, susijusiems su vištienos verslu, pametėti idėją, kaip pradžiuginti Lietuvą nauju užkandžiu prie alaus…
p.s. pasakojimo nuotrauka neįliustruosiu: būdamos skanios, vištų kojelės visgi yra nelabai išvaizdžios, o tai gali pakenkti mano pasakojimo įtaigumui.
Linkėjimai,
Evelina
Įrašo “5-as laiškas: vištų kojelės” komentarų: 12
Parašykite komentarą
Laiškai iš Kinijos 
Brrr, prisimenu – balkšvai gelsvos, gruoblėtos ir su užsirietusiais nagais. Nė už ką į burną nedėčiau. Tai tokiais tempais 13 laiškas jau greičiausiai bus apie karamelizuotus žiogus? ;)
Šitos be nagų :) Nevalgydavai vaikystėje?
Čia nieko nesuplanuosi – kada ką valgysi irgi.. Gatvėje čia parduoda karamelizuotus vaisius ant pagaliuko. Tai paprastai vaikai renkasi braškes, kartais – bananus. O karą Agota išsirinko į slyvas panašų daiktą. O pasirodo – vyšniniai pomidoriukai.. Tai – hmmmm – keistokas skonis. Neįveikėm :) Nors štai kinams pomidoras daugiau vaisius nei daržovė
nelabai itelpa i lietuviskos vaizduotes remus, kaip tas kojas valgyti… su visais kaulais? :)
Kaulų nereikia valgyt :) pasičepsėdama apgrauži tai, kas aplink juos.. Marinuotos meduzos irgi niamnia :)
Man kažkodėl tų kojų nesinori. ypač nagus prisiminus :D o apie marinuotas medūzas [pirmą kart girdžiu? ar skanu? :)
ooooo, vistu kojytes yra geris :) ragavau pries keleta metu ir lig siol stebiuosi, kaip ju Lietuvoj vis dar nera :)
Tymo turgelin atvažiuoja būdelė, kurioje būna ir tų “letenėlių“ :) Praeitą ketvirtadienį kaip tik stebėjau pokalbį: “ponia, o tas kojas šaltienai perkat ar kam?“ “Neaaa, šįkart šaltienos nevirsiu, šuniukas labai džiaugiasi jų gavęs…“ :)
Asta, gal mus kas nors perskaitys, išgirs ir įgyvendins ;)
Ramune, atimčiau aš jas iš to šuniuko :D
Net ir Lietuvoje vištų kojos yra gėris. Mano anyta man atsiunčia “pilnus komplektus“ iš kaimo, tai mes kaunamės, kam tos kojos atiteks:) arba kaklas. Arba skrandis. Visokie neišvaizdūs, bet originalaus skonio “subproduktai“, pasirodo, netgi labai sveika.
neee, nenoriu tu vistos kojyciu, nors pamenu jas is vaikystes. Mna visi subproduktai nelabai valgomi.
yra tu vistu kojeliu,tik reikia turguja paieskoti.musu seima labai megsta jas:)va ir sendiena verdu pasmaguriauti:)
Turguje paieškojus tikiu, kad rastum, o čia jos kiekviename prekybos centre – ar sveriamos, ar vakuminiame įpakavime, dažniausiai su kajeno pipirais. Nuo aštrių iki labai labai labai aštrių :)