3-ias laiškas: nuo medaus mėnesio iki adaptacijos

Šiandien leidinyje “Introduction to Chinese Culture” perskaičiau, kad ši medaus mėnesio būsena, kurioje šiuo metu visi plaukiojame, tęsis dar bent penkias savaites. Paskui žada būti visko – ir kultūrinis šokas, ir noras viską metus grįžti. Skiriami tokios 4 prisitaikymo šalyje stadijos:

Medaus mėnuo (1-6 sav.): viskas nauja ir įdomu, kelia smalsumą ir stebina.

Krizė (6-12 sav.): kai adrenalino kiekis sumažėja, išryškėja negatyvioji naujos kultūros pusė. Tai sukelia stresą, didina frustraciją.

Atmetimas (prasideda apie 3 mėn.): dėl visko, kas nesiseka, nepavyksta kaltinami vietiniai ir jų nelemta kultūra. Kai kurie šios stadijos neįveikia, o tie, kurie susitaiko su savo lemtimi, laimingai pasiekia galutinę stadiją.

Adaptacija (6 mėn. po atvykimo): šioje stadijoje atvykėliai realiau žvelgia į gyvenimą svečioje šalyje, mato ir teigiamus, ir neigiamus naujos kultūros aspektus. Taip pat kuriame socialinė aplinka. Tie užsieniečiai, kurie mokosi vietinę kalbą, yra tolerantiški ir geriau priima vietinius nei tie, kurie jos nesimoko.

Kol kas mėgaujamės adrenalino sukelta būsena ir stebime aplinką. Šitą gražuolį aptikome visai šalia namų:

Tie, kas Kinijoje gyveno prieš kelerius metus, guodėsi pieno produktų stygiumi. Dabar jų yra, tačiau jie brangūs, mat skirti užsieniečiams. Kinai nevartojo pieno (išskyrus sojos), daugelis jo net netoleruoja. Dribsniai, kuriuos ryte taip mėgsta mano vaikai, taip pat brangūs kaip ir šokoladas bei kava. Kiaušiniai turguje pardavinėjami ne vienetais, o kilogramais. Už puskilogramį putpelių kiaušinių vakar sumokėjome 7 juanius (apie 2.5 Lt). Daržovės, sezoniniai vaisiai ir daug kitų maisto produktų – pigesni ir skanesni nei Lietuvoje.

Linkėjimai,

Evelina